Jūs tvirtai tikite tuo, kad tai, kaip gyvenate, ką veikiate, kaip matote pasaulį etc., yra Jūsų norų rezultatas. Pasitikrinkite!

Jūs esate treneris (-ė), kuris kontroliuojate pasirengimo varžyboms procesą, priešvaržybinį periodą ir pačias varžybas, kuris turite savo būdus, kaip elgtis po pra- ir laimėjimo, po prasto ar, atvirkščiai, išskirtinai gero pasirodymo/kovos/mačo/, kai laukia lemiamas susitikimas, visoms varžyboms pasibaigus.. Neabejotinai Jūs turite savo stilių. Tačiau vis papildote turimas žinias.

Šis straipsnis su konkrečiomis gairėmis skirtas taip pat ir treneriams (-ėms), kurie (-ios) dar neturi susiformavę savo stiliaus. Jame rasite apibendrintas žinias, kurios gautos surinkus ir išanalizavus trenerių bei sportininkų pateiktą informaciją apie optimalų trenerio elgesį po pasirodymo/kovos/mačo. Tai – savotiškas kokybės standartas ar gairės, kurios gali padaryti Jūsų bendravimą su aukėtiniais efektyvesnį.

 

 

Dažniausia klaida, kurią daro treneriai iškart po rungtynių – savų emocijų – tiek pozityvių, tiek negatyvių -išliejimas ant sportininko. Pagalvokime, kada šokinėjame, glebėsčiuojamės, cypiame, rėkiame iš džiaugsmo? Kai kažkas netikėtai pasiseka. Gaivališkai džiaugiatės ne tada, kai sportininkui pavyksta pasiekti planuotą rezultatą, o tada, kai jam pasisekė kito sąskaita ar dėl jo netikėtai geresnio, viršijančio įprastas galimybes, pasirodymo. Prisiminkite, kada rėkiate ir plūstatės ant savo auklėtinio. Tada, kai Jūsų sportininkui nepavyko? Dažniausiai. Jūs pykstate, kad sportininkas pasirodė žemiau savo galimybių. Pyktis pratrūksta priekaištais ir pažeminančiais žodžiais. Kai Jūs gaivališkai džiaugiatės/pyskatate/liūdite ir pan., Jūs nekontroliuojate proceso. Taigi pirmiausia būtinas nusiraminimas - „garo nuleidimas“ tiek sau, tiek auklėtiniams. Galima tiesiog taip ir pasakyti: „Gerai, šaunuolis (-ė; -iai), atidirbai. Dabar nusiraminam – atsigeriam, atsikvepiam..“ - ir jau po to išskiriam, kas puikiai pavyko: „“Gerai susitvarkei (-ėt) su...“ JAV besitreniruojantys lietuviai sportininkai (-ės) maloniai stebisi, kad treneris (-ė), net ir po blogiausio pasirodymo, sugeba atrasti krislelį pozityvo ir už tai pagirti. Tai skatina / motyvuoja naujiems siekiams. Taigi užakcentuokite pozityvius dalykus iškart po nusiraminimo įžangos. Tai nereiškia, kad viskas buvo idealu, kad nėra ką tobulinti. Taip, yra, bet apie tai kalbėsite vėliau, per aptarimą. Jūs kontroliuojate procesą ir žinote, kada ir ką pasakyti.

Po šito tariamasi dėl laiko aptarimui. Jūs pasiūlote, atsižvelgdamas į būsimą apšilimą, laiką ir kviečiate pasisakyti kitus.

Jei yra daugiau pasiūlymų, suformuluojate abiejų (ar daugiau) pusių išreiškiamas pozicijas: „Gerai, tu manai, kad aptarimą darom 15 min. iki apšilimo, taip? O aš siūlau susitikti po 15-20 min. ar po 1-2h (priklausomai nuo tarpų tarp varžybų)“.

Tuomet pridedami argumentai: „Dabar vis tiek neišeina susikaupti, o tai tik erzina..“ (sportininkas) ir „Jei darysim aptarimą prieš pat apšilimą, turėsim laiko limitą ir galime nespėti visko aptarti“ (treneris).

Jei pusių argumentai svarūs, derinamės: „Gerai, darom aptarimą valandą prieš apšilimą“ arba „Nusiprausiam, pavalgom ir susitinkam“, arba „Darom aptarimą kaip numatyta..“ ir pan.

Pabaigoje susitarimas užtvirtinamas: „Na, tai sutarėme, kad susitinkam ... h mano kambaryje/konferencijų salytėje.“.

 

Aptarimo tikslas – analizė, kas buvo, ir į tai atsižvelgiant – planas / strategija, ką darysime.

Taigi apmąstykite, kas ir kodėl pa- ir nepavyko, ir pagal tai numatykite strategiją, atsižveilgdami į tai, kad savo silpnąsias puses ginam, stipriąsias – maksimaliai išnaudojam, o nuo varžovo (-ų) stipriųjų pusių ginamės ir silpnąsias išnaudojam. Beje, varžybinėje situacijoje sportininkams sunku įsiminti daug informacijos, todėl formuluokite veiksmų planą glaustai ir trumpai (2-3 esminiai dalykai, prie kiekvieno iš jų, jei reikia, prijungiant po 2-3 papunkčius). Jei aptarimas vyksta komandai, būtinai akcentuokite, kam konkrečiai skiriama informacija: „Krašto gynėjai – Daumantas, Povilas, Rimas ...“.

Tuomet numatykite veiksmų planą, pristatykite ir suderinkite jį su sportininku (-e).

Užakcentuokite veiksmų planą ar, dar geriau, leiskite tai padaryti pačiam (-iai) sportininkui (-ei): „Kaip ir aptarėme, .... (trumpa veiksmų plano apžvalga)“.

Motyvuokite sportininką (-ę) veiksmų įgyvendinimui: „Mes esame viskam pasiruošę. Pirmyn į pergalę!“

Labai svarbu, kaip Jūs bendraujate su savo auklėtiniais. Išraiškingai, įtaigiai ir tuo pačiu ramiai kalbantis treneris tuo pačiu „užkrečia“ ir savo auklėtinius. Baimė - tai pagrindinis trukdis siekiant galutinio rezultato. Nors prasideda viskas nuo aguonos dydžio dvejonės grūdelio: „Ar tinkamai aš elgiuosi?“ Užtikrintumas silpnėja, nes Jūs nesate tikras tuo, ką ir/arba kaip darote. Būkite sąžiningas su savimi. Būkite laisvas. Tai – būtina sąlyga, kad pamatytumėte savo stipriąsias puses ir susipažintumėte su silpnosiomis. Žinoti, kas netenkina, tai reiškia – žinoti, ką keisti. Tiesiog elkitės taip, kaip mokate, stebėkite save, analizuokite ir tobulėkite. Tobulėjimas – tai kelias į tikslą, dėl kurio buvo dirbta daugelį metų ir tebedirbama dabar. Kelią sutrumpinti galima pasinaudojant kitų sukaupta patirtimi, kurią čia pateikiame, bet ją būtina prisiderinti sau asmeniškai.

Kaip matome, formulė pergalių/pralaimėjimų/vykusių ir nevykusių pasirodymų atvejams yra universali. Tai, kas pastovu, suteikia sportininkams ramybės, užtikrintumo jausmą ir, atvirkščiai, nestandartinis elgesys verčia sportininkus įsitempti, nes jiems neaišku, kas jų laukia.

 

Tegul Jūsų elgesys po kovos/mačo/pasirodymo būna papildoma svarbi smulkmena Jūsų sportininkui (-ei) pakilti dar vienai pergalei.