Jūs tvirtai tikite tuo, kad tai, kaip gyvenate, ką veikiate, kaip matote pasaulį etc., yra Jūsų norų rezultatas. Pasitikrinkite!

 

Yra daug reiškinių pasaulyje, kurie moksliškai netirti, todėl dažnai nerekomenduotini, tačiau vis tiek praktikuojami visuomenės. Kalbu apie prietarus, burtus, mistinius ženklus, ritualus, magiją, horoskopus etc.. Į šią sritį patenka viskas, ko mokslininkai neįstengia pažinti: užčiuopti, įvertinti, apibūdinti, suklasifikuoti, suvokti veikimo mechanizmus ir valdyti. Mokslo užribyje vietą randa drąsiausios žmogaus svajonės, užmojai, čia užfiksuojamos ir kaupiamos žinios apie ikitol negirdėtus – neregėtus dalykus, gimsta pirmieji bandymai suklasifikuoti turimas žinias ir, galų gale nauja mokslo sritis. Panašiai atsitiko su psichologija, kuri kildinama iš misticizmo. Tačiau mokslo užribyje glaudžiasi ir tie, kurie spekuliuodami žmonių nežinojimu, manipuliuoja jų likimais, pelnosi pinigus.

Kada prireikia sportininkui ar jo treneriui iracionalumo? Kai nepadeda mokslu paremtos disciplinos arba apie jas neturima jokių žinių / turima tokių žinių nepakankamai.

Tyrimai rodo, kad atsakymo prietaruose, ritualuose, horoskopuose ir pan. ieško dažniausiai sportinę karjerą pradedantys, jauni sportininkai: jie nesuvokia tikrųjų rezultatus lemiančių priežasčių, todėl (ne-)sėkmę priskiria atsitiktiniams veiksniams – laimingiems marškinėliams, laimę nešančiam maskočiui, nelaimingiems ženklams, blogiems bioritmams ar horoskopui - arba veiksmams, iššaukusiems pergalę – ar tam tikriems ritualams: valgio, kelionės, apšilimo ir pan.. Iracionalios praktikos padeda savireguliacijai ir laikomos normaliu reiškiniu iki paauglystės imtinai. Iracionalūs veiksmai padeda stabilizuoti padėtį, apsiginti nuo baimės, nerimo, įtampos, kitų negatyvių emocijų, suteikia užtikrintumo, leidžia geriau sutelkti dėmesį, išlaisvina nuo žemo savęs vertinimo – “kuo aš kaltas – jis prieš mane atvyko į maniežą..” – suprask: “aš negalėjau laimėti.”

Bet yra ir negatyvi šio reiškinio pusė: sportininkas gali save iš anksto užprogramuoti nesėkmei: “Jei pasiimsiu su savimi laimingąjį maskočą, mane lydės sėkmė, jei jį pamiršiu ar prarasiu, - pralaimėjimas”. Tai vadinamoji save išpildanti pranašystė.

Būna atvejų, kai sportininkas net minties tokios neturi, kad gali prarasti kontrolę sėkmę lemiančiam veiksmui ar daiktui. Štai vienas sportininkas neskalbdavo “laimingos” aprangos (t.y. tos, su kuria jam pavyko kartą pasiekti optimalų rezultatą). Kokia “maloni” staigmena jam buvo rasti kuo švariausiai išskalbtą savo aprangą varžybų dieną! “Negalėjau patikėti savo akimis! Ką aš dabar darysiu? Aš negaliu startuoti...” Panika, pasimetimas, sąlygojantys žemesnį nei galėjo būti rezultatą.

Dar daugiau bėdos pridaro trenerių įvedami prieš pat svarbias varžybas ritualai ar į laimę vedantys veiksmai.

Pakviestas dvi valandos prieš miegą specialiam pokalbiui pas trenerį, sportininkas pradėjo galvoti, kad čia išties kažkas ypatinga artėja, jei jau treneris jį pokalbiui kvietėsi, kad reikės labai pasistengti, kad ... Taip ir nesuprato sportininkas, ar jis miegojo tą naktį, ar ne.. Ir laukto rezultato taip pat neparodė.

Tenka pripažinti, kad kartais mūsų treneriai nežino, kaip save ir sportininką raminti prieš ypatingai atsakingas varžybas. Bandymas nauju priverstiniu veiksmu atpalaiduoti nuo įtampos, dažniausiai situaciją tik pablogina.

Štai treneris prieš itin svarbų turnyrą užsakė šventas mišias katalikų bažnyčioje, kuriose turėjo gauti specialų palaiminimą jo sportininkės. Dalyvavimas buvo privalomas. Rezultatas? Palaiminimas pergalių nesąlygojo, tiksliau – jei ir sąlygojo, tai nepakankamai. Kita šio reiškinio negatyvi pasekmė – negatyvios nuostatos į bažnyčią formavimas. Kiekvienas žmogus pats ir pamažu randa kelią į tikėjimą. Bandymas prievarta ir staiga pasiekti kažkokių rezultatų dažniausiai sukelia atvirkštinį efektą.

Problemos prasideda ir kai sėkmę garantavusios formulės ima neveikti. Tokiais atvejais prarandamas pagrindas po kojomis, rezultatai krenta arba tampa nestabilūs.

Bene ryškiausias pavyzdys tam pailiustruoti  - kino klasika. Čarlio Čaplino filme “Didmiesčio žiburiai” stebuklinga triušio kojelė bei pasaga turi padėti boksininkui mėgėjui pasiekti pergalę ringe. Prisitrynęs stebuklingąja triušio kojele ir padaręs reikalingus judesius pasagėle, besiruošiantis varžyboms mėgėjas pamato, kaip iš ringo parneša tą, kuris naudojo iki jo šiuos sėkmės garantus...

Trenerio uždavinys - išsiaiškinti, kokiais prietarais, ritualais, horoskopais tiki jo sportininkas. Tik, žinoma, ne tam, kad sužinojęs sumenkintų ar pasijuoktų iš savo sportininko. Žymus amerikiečių sporto psichologas Loehr nurodo, kad uždraudimas sportininkui atlikti jo ritualus, sukelia pastarajam neužtikrintumą, jo elgesys tampa karštligiškas. Klaidinga reikalauti iš sportininko iš karto atsisakyti, ko jis ilgai ieškojo. Tai – palaipsninis procesas.

Taigi antras žingsnis, išsiaiškinus iracionalias sportininko atrastas sąsajas su gerais rezultatais, ieškoti kartu su juo realių pergales / optimalius rezultatus lemiančių veiksnių ir, juos radus, užtvirtinti, palaipsniui atsisakant prietarų, magijos ir pan..

Brandūs sportininkai ir treneriai, kurie turi sukaupę nemažą sportinę patirtį, paprastai žino, kad technika, taktika ir vidiniai / psichologiniai gebėjimai lemia rezultatus. Tačiau pasitaiko ir tarp didelio meistriškumo sportininkų tokių, kurie jaučiasi daug ramiau, jei nesikerpa nagų prieš varžybas, nesiprausia ir t.t.. Tai rodo užtikrintumo, stabilumo ir pasitikėjimo savimi stoką.

Jeigu pasikliaujama bioritmais ir horoskopais, tai šitai rodo juos naudojančių žmonių neišprusimą.

Mokslas patikrino dr. Ch. Dement teoriją apie bioritmų ryšį su sporto rezultatais ir nustatė, kad sąsajos tarp trijų rūšių (kūno, emocinio, intelekto) ciklų padėties (palankios, vidutinės ir nepalankios) ir rezultatų nėra. Ši išvada gauta, sudarius atgaline data sportininkų bioritmų žemėlapius ir patikrinus jų palankiomis ir nepalankiomis dienomis tuo laikotarpiu parodytus rezultatus. Kad ir kas buvo tikrinta, patvirtinti sąsajos tarp bioritmų ir rezultatų nepavyko. Tačiau vis dar pasitaiko išgirsti, kad vieni ar kiti treneriai užsako pas bioritmų specialistus savo sportininkams pagal jų gimimo datas “sėkmių-nesėkmių išklotines”. Tiesa, tyrimai parodė, kad, jei sportininkas žino iš anksto, kad šiandien jam (ne-)palanki diena, jis pateisina tą lūkestį. Padaryta paprasta išvada: viskas priklauso nuo to, kas vyksta sportininko smegenyse. Tad atsiranda ir tokių, kurie pateikia savo sportininkams suklastotus bioritmų žemėlapius, pagal kuriuos lemiamomis varžybų dienomis auklėtinio bioritmai būna palankūs optimaliems rezulatatams siekti. Rezultatai geri ir netgi labai geri, kol sportininkas tiki. Jei betgi ši klastotė kada nors išryškėja, treneriai skundžiasi nepasitikėjimą jų kompetencija demonstruojančiais sportininkais.

Tas pats galioja ir besilaikantiems horoskopų. Patikrinti jų galią visai nesudėtinga: pradėkite rašyti dienoraštį, kuriame pažymėtumėte savo nuotaikų kaitą, dėmesingumą dienos metu ir, pavyzdžiui, sėkmes-nesėkmes. Vakare perskaitykite savo horoskopą ir palyginkite su savo tos dienos užrašais. Tęskite stebėjimus savaitę. Daugelis atsistebėti negali stulbinančiais neatitikimais tarp realybės ir horoskopų pranašysčių.

Pasitaiko, kad brandūs sportininkai ir treneriai naudoja iracionalumus ir yra teisūs. Tas galioja nuojautoms. Įžymioji tenisininkė Štefi Graf pastebėjo, kad ji turi nuojautą, kada grįš iš priešininkės trumpas kamuolys, dar nespėjus pastarajai atmušti, tačiau racionaliai to niekaip negalėjo paaiškinti. Įdomu tai, kad ji paklūsdavo proto balsui ir laukdavo, kol varžovė smūgiuos, dėl to pavėluodavo nubėgt prie kamuoliuko... Kai Š. Graf prisipažino treneriui, kas ją kankina, šis patarė jai elgtis, kaip nuojauta sako. Ir tai pasiteisino. Nuojauta sporte neatsiranda iš niekur nieko – paprastai ji yra didelės patirties pasekmė. Sportininkas ar treneris suvokia tam tikrus signalus, kurie lydi tam tikrus reiškinius, tačiau dar negali tiksliai įvardinti, kas konkrečiai verčia vienaip ar kitaip galvoti, nes racionalaus, protu paaiškinamo pagrindo tam dar nėra. Per tolimesnius stebėjimus, savianalizes atrandamos nuojautos priežastys – tam tikri anticipuoti (numatyti) leidžiantys signalai.

Kita sritis, kuri pateisina iracionalumo panaudojimą net ir didelio meistriškumo sporte, ritualai. Atrastas tinkamas priešvaržybinis, varžybinis ar pertraukėlių metu naudojamas ritualas netgi labai padeda stabilizuoti save, susikoncentruoti prieš lemiamą veiksmą, automatizuoja veiklą. Yra krepšininkų, kurie prieš mesdami baudas elgiasi identiškai: atsistoja, pasisuka, paima kamuolį idealiai vienodai; netgi sumuša į grindis tiek pat kartų ir užtrunka neįtikėtinai vienodai ilgai, atlikdami šią veiksmų seką. Veikimo principas iki galo nepaaiškintas, tačiau efektyvumas patikrintas.

Taigi iracionalumai sporte gali būti naudotini, tačiau netinkamai pritaikius, gali būti, deja, ir kenksmingi. Iškilus dvejonėms, patariama bendradarbiauti su sporto psichologais.

 

Literatūra:

Baumann, S. (2000). Psychologie im Sport. Aachen: Meyer & Meyer.

Biasiotto, J. (1992). 2001 – Odyssee im Sport. Arnsberg, Novagenics.